Share Focus Mode

Krėvės pėdomis

1234567891011121314151617181920
Across
  1. 4. Miestas, kuriame Vincas Krėvė lankė pradinę mokyklą. 1989 m. mieste esanti gimnazija rašytojo garbei pavadinta jo vardu.
  2. 6. Miestas, kuriame 1940 m. birželio 30 d. – liepos 1 d. įvyko Vinco Krėvės kaip Užsienio reikalų ministro derybos su Sovietų sąjungos užsienio reikalų komisaru Viačeslavu Molotovu ir po kurių Krėvė padavė atsistatydinimo iš Laikinosios vyriausybės pareiškimą.
  3. 9. Baltijos valstybė, kurios Universitetas 1938 m. spalio 7 d. Vincui Krėvei „už didelius nuopelnus lietuvių folkloro srityje“ suteikė filologijos honoris causa daktaro vardą.
  4. 12. Miestas, į kurį Krėvė kartu su kitais profesoriais persikėlė gyventi 1940 m., kai Humanitarinių mokslų fakultetas buvo perkeltas iš Kauno.
  5. 15. Miestas vakarų Austrijoje (pažodinis vertimas iš vok. k. – druskos pilis), šalia kurio veikė lietuvių pabėgėlių stovykla ir lietuvių gimnazija, kuriai 1946 m. vadovavo Vincas Krėvė.
  6. 17. Valstybė Azijoje, kurios rytinius krantus skalauja Kaspijos jūra ir kurioje Vincas Krėvė praleido vienuolika jaunystės metų (nuo 1909 iki 1920 m.): iš pradžių dirbo rusų kalbos ir literatūros mokytoju, paskui buvo paskirtas Lietuvos konsulu.
  7. 18. Didžiausias vakarų Ukrainos miestas, kuriame kaip laisvasis klausytojas Vincas Krėvė studijavo du semestrus (1905 m. žiemos ir 1906 m. pavasario) dėl revoliucijos neramumų laikinai uždarius Kijevo universitetą.
  8. 20. Šalis, į kurią Krėvė, palikęs savo namus Vilniuje, pasitraukė nacių okupacijos metais (1944 m.)
Down
  1. 1. Miestas, kuriame Krėvė gyveno tarpukariu (1920-1940 m.) ir Vytauto Didžiojo universitete ėjo Humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas.
  2. 2. Dzūkijos upių tėvas, Merkinės piliakalnio papėdėje įtekantis į Nemuną, aprašytas Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“.
  3. 3. Miestas Pensilvanijoje (JAV), į kurį 1947 m. Krėvė emigravo kartu su savo šeima. Rašytojas į Lietuvą „sugrįžo“ tik po mirties (1992 m.) – gimtinėje buvo perlaidoti jo ir žmonos palaikai.
  4. 5. Lietuvos etnografinis regionas, iš kurio kilęs Vincas Krėvė.
  5. 7. Kaimelis, kuriame gimė ir augo Vincas Krėvė. Rašytojo gimtojoje sodyboje 1966 m. buvo atidarytas memorialinis muziejus.
  6. 8. Kalnynas Azijoje, nusidriekęs nuo Juodosios jūros iki Kaspijos jūros krantų, ir apsaugantis žemyną nuo atšiaurių vėjų. Šiltas ir sausas klimatas ypač tiko Vincui Krėvei, nes anuomet tai buvo vienintelis patikimas vaistas nuo džiovos.
  7. 10. Viena didžiausių rytų Europos upių, kurią Vincas Krėvė matė studijuodamas Kijevo imperatoriškajame Šv. Vladimiro universitete.
  8. 11. Miestas, kuriame Krėvė studijavo lyginamąją kalbotyrą ir 1913 m. įgijo magistro laipsnį.
  9. 13. Gyvūnas, kurio vardu pavadinta gatvė Vilniuje. Šioje gatvėje įsikūrusiame VU profesorių name Krėvė gyveno sovietų ir nacių okupacijų metais (1940-1944 m.)
  10. 14. Miestas Azerbaidžane, kuriame užsimezgė jaunojo rusų kalbos ir literatūros mokytojo Vinco Krėvės ir jo mokinės Rebekos Karak meilė, trukusi visą gyvenimą.
  11. 16. Ežeras – Subartonių puošmena, kuriam paskirtas ir kurio vardu pavadintas pats pirmasis Vinco Krėvės padavimas, atspausdintas lietuvių kalba 1909 m. „Viltyje“.
  12. 19. Vandenynas, per kurį turėjo persikelti Vincas Krėvė su kitais lietuvių pabėgėliais, kai traukėsi iš gimtojo žemyno po II-ojo pasaulinio karo.