Ilgiausios upės

123456789101112131415161718
Across
  1. 2. – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi.
  2. 4. – upė Vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas. Prasideda Plekaičių apylinkėse (Kelmės raj.), 6 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Pačiame aukštupyje teka į šiaurę per Tytuvėnų tyrelį, vėliau suka į rytus ir teka pro Sulinkių pelkę (Radviliškio raj.), nuo santakos su Berže teka į pietus ir pietryčius. Įteka į Nevėžį 36 km nuo jo žiočių, netoli Graužų kaimo (Kėdainių raj.)
  3. 6. - Volgos upė teka per visa Rusiją, daugiau nei 3530 km, o prie šios upes gyvena apie 40% visos Rusijos gyventojų. Upė drėkina fermas, aprūpina žuvimi . Upe rengiami ne tik kruizai iš Maskvos į šiauriausias Rusijos vietoves, bet taip pat ir iki pietryčiuose esančios Kaspijos jūros.
  4. 7. - Reino upės ištakos yra Šveicarijoje ir teka 1233 km. iki prie Olandijos krantų esančios Šiaurės jūros. Savo kelionėje, upe teka per Šveicariją, Lichenšteiną, Austriją, Vokietiją, Prancūziją ir Olandiją. Reinas yra svarbus komerciniams tikslams bei turizmui, o daugelis kompanijų siūlo kruizus. Anksčiau buvęs užterštas, dabar Reinas vadinamas gėlo vandens šaltiniu.
  5. 11. - dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Upės visas ilgis – 203 km, iš jų Lietuvoje – 185,2 km[1]; teka Šalčininkų, Varėnos rajonų savivaldybių teritorijomis ir Baltarusijos (Ašmenos rajono) teritorija.
  6. 12. – upė vakarų Lietuvoje, Raseinių rajono ir Jurbarko rajono savivaldybių teritorijoje, Karšuvos žemumoje, dešinysis Nemuno intakas.
  7. 13. – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Prasideda netoli Grybulių Anykščių raj., 6 km į pietryčius nuo Troškūnų, Paraisčių durpyne.
  8. 15. - Luiras yra ilgiausia Prancūzijos upė (1012 km), padalijanti šalį nuo rytų iki vakarų. Luiras drėkina vaizdingąjį Luaro slėnį, kuris žinomas dėl vyno, sūrio, daržovių bei vaisių. Tursitai mėgsta šia vietovę, nes palei upę galima išvysti atrestauruotų pilių bei sudalyvauti regiono šventėse.
  9. 16. - Upės ištakos yra Šešupėlės kaime, prie Suvalkų, šiaurės rytų Lenkijoje, Baltijos aukštumose.
  10. 17. - Prasideda Venių apylinkėse (Kelmės rajonas), 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio.
  11. 18. - Mi̇̀nija (vok. Minge) – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Down
  1. 1. - Visai neseniai Elbė buvo siena tarp Rytų Ir Vakarų Vokietijos. Šiandien Elbė teka per Vokietiją ir Čekiją. Ilgą laiką upė buvo komercinis susiekino taškus, jungęs tokius miestus kaip Dresdenas, Praha ir Berlynas. Baržos vis dar kelia krovinius, o upėje pastatytos užtvankos palengvina potvynių kontrolę. Upės ilgis 1165 km.
  2. 2. - Mėlynasis Dunojus teka per Vokietiją, Vengriją, Serbiją, Kroatiją, Austriją, Slovakiją, Rumuniją ir Bulgariją. Tai ilgiausia Europos upė, kurios ilgis siekia 2850 km. Įvairios kompanijos siūlo kruizus po Dunojų – tai patogus būdas aplankyti daugelį Europos šalių per labai trumpą laiko tarpą.
  3. 3. – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje.
  4. 5. – Lietuvos upė, ilgiausias Šventosios kairysis intakas. Upė teka Vilniaus, Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais. Prasideda aukštumose Vilniaus rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Paberžės, pelkynėse šalia Pociūnų. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. Aukštupio vaga nuo Pustiltos iki Trapelių sureguliuota. Toliau vaga labai vingiuoja, sudaro gausybę kilpų, jos kryptis vis kinta (į pietvakarius, vakarus, šiaurės vakarus). Įteka į Šventąją 17 km nuo jos žiočių, Jonavos rajone, priešais Dubių kaimą, tarp Upninkų ir Veprių. Pavasarinio poplūdžio metu upė apie 2003 m. prasigraužė vagą ir į Šventąją pradėjo tekėti naujoje vietoje, o senoji vaga ilgainiui užžėlė.
  5. 8. - upė Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje (Kaliningrado srityje); didžiausia Lietuvos upė
  6. 9. - Prasideda Baltarusijoje, Minsko aukštumos šiaurinėje dalyje, 15 km į pietvakarius nuo Biahomlio (Dokšicų rajonas), pelkaitėje prie Didžiosios Polės kaimo.
  7. 10. – upė Lietuvos vakaruose, kairysis ir didžiausias Jūros intakas.
  8. 13. (latv. Mēmele) – upė Lietuvos šiaurėje, Rokiškio ir Biržų rajonų teritorijose ir Latvijos pietuose.
  9. 14. – upė Rytų Lietuvoje; didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas). Ši upė nuo ištakų iki žiočių yra ilgiausia tekanti vien tik Lietuvoje.
  10. 15. – upė šiaurės Lietuvoje, 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.
  11. 18. (lielupė)- Mūšà (latv. Mūsa) – upė šiaurės Lietuvoje, Joniškio rajono savivaldybės, Pakruojo rajono savivaldybės bei Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje ir Latvijos Bauskės savivaldybės teritorijoje.