Literatūra

Across

2. pasakojamo veiksmo pabaiga ei nanti po kulminacijos Joje patvirtinama kad problema išspręsta. Šiame etape kuriuo nors būdu apdovanojamas pagrindinis veikėjas tiesa atomazgos gali būti skirtingos ne visi pasakojimai baigiasi laimingai.
4. griežtos sandaros ir griežto rimavimo eilėraštis, dėliojamas kaip skirtingų temų, jausmų ar dvasinių būsenų sugretinimas, supriešinimas. Tradicinį sonetą sudaro du ketureiliai, surimuoti pagal schemą abba (rimuojasi pirma ir ketvirta bei antra ir trečia eilutės), ir du trìeiliai, surimuoti pagal schemą cdc dcd (rimuojasi pirma ir trečia pirmo trieilio eilutės ir antra pirmo trieilio eilutė su pirma ir trečia antro trieilio eilute). Gali būti rimuojama ir pagal kitas schemas, bet jų stengiamasi laikytis. Ketureiliuose paprastai aprašomas koks nors dalykas, o trieiliuose pateikiamas aprašyto dalyko apmąstymas, apibendrinimas. Minties judėjimo požiūriu keturi posmai sudaro tèzę, jos vystymą, prie šingą tezei tvirtinimą (antitèzę), abiejų temų jungimą (sintezę); arba užuomazgą, temos vystymą, kulminaciją, atomazgą.
5. - viena iš trijų pagrindinių literatūros rūšių . Epo pagrindas yra pasakojimas. Jis sudarytas iš veikėjų dialogų, veiksmo aplinkybių ir veikėjų aprašymų, pasakotojo komentarų. Epinis pasakojimas, palyginti su lyrika ir drama, artimiausias kas dieniam kalbėjimui. Epiniai kūriniai rašomi proza arba eilėmis. Pagrindiniai epinės pro zos žanrai - romãnas, apsãkymas, novèlė.
8. - šiuolaikinis vaikų tautosakos žanras, trumpa istorija, kurioje pasakojama apie paslaptingą, žiaurią, nemotyvuotą mirtį ar kitus baimę keliančius dalykus. Jos pasakojamos nuošalioje tamsioje vietoje, kad negirdėtų tė vai ar vyresni vaikai.
9. perkeltinės reikšmės žodis, kai vieno daikto ar reiškinio vardas pakeičia mas kitu pagal daiktų loginius ryšius. Sąvo kų keitimas susijęs su erdve, laiku, kiekybe, medžiaga, priežasties ir padarinio, veikėjo ir veiklos rezultato, dalies ir visumos santykiu. Pavyzdžiui, minime autorių, o turime galvoje jo kūrybą, minime padarinį, o turime galvoje priežastį. Metonimija dažnai konkretina, detalizuoja vaizduojamą daiktą ar reiškinį.
10. tai perkeltine reikšme vartojamas žodis ar žodžių junginys, kuriuo yra padidinamos vaizduojamo daikto ar reiškinio, veiksmo ypatybės, gali būti perdedama daiktų dydis, jų reikšmė ar svarba, kiekis, veiksmo ar būsenos trukmė, intensyvumas.
12. vaizdingas paslėptas palyginimas siejant skirtingus, bet turinčius panašių savybių dalykus.
15. tapačių arba panašiai skambančių balsių pasikartojimas mažose teksto atkarpo se eilutėse, frazėse tai ne tik sukuria tam tikrą skambesį bet ir padeda išryškinti tai kas svarbu.
16. įprastos žodžių tvarkos keitimas sakinyje, siekiant stilistiškai išskirti, pabrėžti kurią nors jo dalį.
17. eiliuotas epinis kūrinys, turintis lyrikos bruožų, paprastai siužetinis pasakojimas su veikėjais, dažnai remiasi istoriniais nutiki mais, legendomis, liaudies padavimais, vaiz duojami paslaptingi, dažnai šiurpūs dalykai, tragiški žmonių likimai.
19. vienas iš reikšmės perkėlimo būdų. Alegorinę reikšmę gali turėti posakis, kūrinio dalis ar visas kūrinys Alegorijai būdinga per keltinės reikšmės aiškumas ir pastovumas. Ale- A gorija būdinga pasakėčiai kurioje tarkim kal bama apie gyvūnus o turimi galvoje žmonės
21. viena iš trijų pagrindinių literatūros rūšių (greta èpikos ir dramos). Lyrikoje eiliuota kalba perteikiami žmogaus išgyvenimai. Šis terminas šiandien vartojamas kaip poezijos sinonimas.
22. sąlyginis žodis ar ženklas, kuriuo pakeičiamas reiškinio, sąvokos, daikto pavadinimas, remiantis tam tikru panašumu.
23. tapačių arba panašiai skambančių priebalsių pasikartojimas mažose teksto at karpose eilutėse frazėse tai ne tik sukuria tam tikrą skambesį bet ir padeda išryškinti A kas svarbu
27. tautosakos žanras, kuriame reiškiamas sielvartas, netekus artimos žmogaus ar kuriuo kitu skausmingu gyvenimo momentu. Skiriamos laidotuvių, vestuvių, kareiviavimo, piemenų ir kitos raudos. Raudose daug sušukimų, klausimų, pakartojimų. Joms būdingas ritmiškas, į dainavimą nepereinantis kalbėji mas, neretai su pasikartojančiais kukčiojimais.

Down

1. reikšmės perkėlimo būdas, kai žmogaus savybės ir gebėjimai suteikiami gyvūnui, negyvam daiktui, gamtos reiškiniui ar abstrakčiam dalykui.
3. - epikos žanras, nedidelės apimties prozos kūrinys. Jame dažniausiai vaizduojamas vienas pagrindinio veikėjo gyvenimo įvykis apsakymo veiksmas vyksta nedidelėje erdvėje, neilgai trunka, jame dalyvauja nedaug veikėjų tačiau šis įvykis pagrindiniam veikėjui yra labai svarbus reikšmingas.
6. pasakojamasis grožinės literatūros žanras tarpinis tarp apsakymo ir romano kitaip nei apsakyme apysakoje vaizduojama daugiau įvykių, platesnė veiksmo erdvė gali būti ne vienas pagrindinis veikėjas nuo romano apysaka skiriasi tuo kad joje paprastai plėtojama tik viena siužeto linija
7. autoriaus pastaba dramos tekste. Paprastai remarkos rašomos skliaustuose, kitokiu šriftu.
11. lyrikos bruožų visuma: atvirumas, nuoširdumas, jausmingumas, subjektyvumas. Lyrizmas būdingas ir epikos, ir dramos žanrams.
13. dviejų dalykų (pavyzdžiui, žmogaus ir gamtos) sugretinimas lygiagre čiai juos pavaizduojant.
14. eilėraštis kurio kas nors garbinama
18. baigiamoji epinio ar draminio lite ratūros kūrinio dalis, kurioje informuojama apie tolesnį veikėjų likimą, būsimus įvykius. Kartais epiloge autorius aiškina kūrinio prasmę, savo su manymus.
20. neeiliuoti pasakojamosios literatūros kūriniai. Proza dažnai laikoma epikos sinonimu.
24. tai perkeltine reikšme vartojamas žodis ar žodžių junginys, kuriuo vaizduojamas reiškinys ar daiktas yra sumažinamas, sumenkinamas. Teigiama esant mažiau, negu yra iš tiesų.
25. žodis, pridedamas prie asmens, daikto ar veiksmo pavadinimo ir nusakantis svarbiausią jo ypatybę, meniškai jį apibūdinantis. Pavyzdžiui, balti žirgai, balti žirniai.
26. - priešingos reikšmės žodžių sugretinimas kuriuo pabrėžiamos gyvenimo priešybés reiškiama paradoksali mintis priešingų bet susijusių minčių ar vaizdų gretinimas stiprina įspūdį