Matematika

3. Funkcijos grafikas.
7. Taisyklė, kuri kiekvienam apibrėžimo srities elementui priskiria unikalų elementą iš reikšmių srities.
8. Įvykis, kurio tikimybė lygi 0.
10. Kaip vadinamos nelygybės, kurių sprendinių aibės sutampa?
11. Sąryšis, išreikštas matematiniais simboliais.
13. Reiškinys, kurios reikšmė leidžia nustatyti kvadratinės lygties sprendinių kiekį.
14. Alternatyvus funkcijos nepriklausomo kintamojo x pavadinimas.
17. Du skaičiai, kurių sandauga lygi 1.
18. Skritulio dalis, kurią riboja jo lankas ir du jo spinduliai.
20. Tiesė, turinti su apskritimu tik vieną bendrą tašką.
22. Dažniausiai imtyje pasikartojantis elementas.
23. Sugrupuotos imties vidurinis dėmuo.
24. Senovės Graikų filosofas, kurio garbei pavadinta matematikos teorema.

1. Kintamojo x reikšmės, su kuriomis abi lygties pusės lygios?
2. Keturkampis, kurio lygiai dvi kraštinės lygiagrečios.
4. Prieš statųjį kampą esanti trikampio kraštinė.
5. Atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su prieš ją esančios kraštinės vidurio tašku.
6. Sukinys, gautas erdvėje sukant stačiakampį apie vieną jo kraštinę.
7. Visų natūraliųjų skaičių nuo 1 iki N sandauga.
9. Skaičiai, kurie turi tik du teigiamus daliklius.
12. Briaunainis, kurio pagrindai lygus daugiakampiai, o šoninės sienos - lygiagretainiai.
15. Kaip vadinama funkcija, kurios reikšmės visoje apibrėžimo srityje nekinta?
16. Funkcija, išreiškianti santykį tarp stačiojo trikampio statinio ir įžambinės.
19. Parabolės taškas, priklausantis parabolės simetrijos ašiai.
21. Matematinis simbolis, kurio sukūrimą sąlygojo iracionaliųjų skaičių atradimas.