Nemuno vandens kelias ir prekyba Kaune LDK laikotarpiu

12345678910111213141516
Across
  1. 2. Kauno, įsikūrusio upių sankirtoje, lokacija buvo didžiulis privalumas vystant svarbiausią miestiečių veiklos sferą – prekybą ir amatus, tačiau iki XV a. išnaudoti šiuos gamtinius privalumus trukdė viena sukarinta vienuolių organizacija, kontroliavusi Nemuno žemupį. Kas jie?
  2. 4. Kokie statiniai, naudoję vandens energiją, buvo uždrausti 1631 m. Respublikos seime paskelbta konstitucija, siekiant pagerinti vandens kelių būklę bei pašalinti žmonių įrengtas kliūtis laivybai.
  3. 6. Kaip vadinosi laivas, kuris buvo labiausiai paplitęs Nemuno upyne?
  4. 7. Kaip vadinosi vietinių pirklių interesus gynusi bei miestą stiprinusi teisė, suteikta Aleksandro Jogailaičio, pagal kurią į miestą su prekėmis atvykę svečiai privalėjo tris dienas neišvežti prekių iš Kauno?
  5. 10. XV-XVI a. į Kauną gausiausiai importuojama prekė, kurios nutraukimu politinių ir prekybinių ginčų metu Ordinas nevengdavo pagrasinti LDK.
  6. 11. Didelė dalis Lietuvos prekybos prekių atplaukdavo į senąjį Kauno uostą, kur prekės būdavo perskirstomos ar siunčiamos toliau į LDK gilumą. Vienas iš vandens kelių ėjo miesto, esančio dabartinės Baltarusijos teritorijoje, link. Šiame mieste XVII a. antroje pusėje buvo nuspręsta šaukti kas trečią ATR seimą. Kas tai per miestas?
  7. 13. Šalia upių teikiamos naudos, patogi geografinė padėtis reiškė ir didesnį pavojų miestui – dėl savo lokacijos į miestą dažnai nusitaikydavo svetima kariuomenė. Pavyzdžiui, XVIII a. silpstant ATR valstybingumui, Rusijos imperijos kariuomenė pro Kauną žygiavo bene 7 kartus, 3 kartus čia buvo palikta jos įgula. Tam didelę įtaką darė tai, jog didžiausios Lietuvos upės leido ne tik reguliuoti prekybą, bet tuo pačiu ir lengvino ... aprūpinimą (įrašykite).
  8. 14. Įvardinkite pavadinimą, kuriuo jau XVI a. buvo vadinama vieta kairiajame Nemuno krante priešais miestą, kurioje buvo statomi Kauno upiniai laivai? Šis pavadinimas yra išlikęs iki šių dienų.
Down
  1. 1. Koks šventasis, buvęs pirklių ir jūreivių globėjas, tapo Kauno suolininkų teismo simboliu? Jis buvo pavaizduotas suolininkų teismo antspaude, Kauno rotušės krosnies kokliuose, piešiamas suolininkų teismo aktų knygose.
  2. 3. Nors daugiausiai Kaune lankydavosi geografiškai artimų miestų pirkliai, XVI a. Kauno prekybinį gyvenimą paįvairindavo ir maskvėnai, prancūzai bei vokiečiai. Jų tarpe buvo ir pirkliai, XVII a. tapę svarbiausiu prekybos žaidėju Europoje. Apie kokius pirklius yra kalbama? (Įrašykite jų tautybę).
  3. 5. Koks luomas XVI a. tapo Kauno miestiečių konkurentu, kuomet po Didžiųjų geografinių atradimų ir demografinio sprogimo išaugo miško išteklių, kanapių pluošto bei linų ir grūdų paklausa?
  4. 6. Viena iš gausiausiai išvežamų ir pelningiausių prekių, turėjusi didelę paklausą vakarų Europoje (per 1519 metus muitinėje apmokestintos beveik 37 tonos šios prekės). Dabar rotušės aikštėje galima pamatyti įrenginį, susijusį su šios prekės apdirbimu.
  5. 8. Senojo Kauno gyvenime didelę reikšmę vaidino vietos, kuriose buvo galima pavalgyti, išgerti, apsistoti, pašerti arklį, pasilinksminti ar pasiklausyti keliaujančių juokdarių bei muzikantų. Šių vietų reikšmę sąlygojo ir tai, kad Kaunas buvo judrus miestas, lankomas prekiauti atvykstančių ar pravažiuojančių pirklių. Jų reikšmė dar labiau išaugdavo žiemą, kuomet Kaune peržiemoti pasilikdavo upeiviai iš Nemuno žemupio bei tolimesnių vietovių. Kas tai per vietos?
  6. 9. Pagrindinis Kauno prekybinis partneris, po XIV a. vidurio maro bangos tapęs bene vieninteliu tarpininku tarp Rytų ir Vakarų ekonominių sektorių.
  7. 12. Santykiai su Hanzos pirklių sąjunga leido Kaunui tobulėti ne tik ekonomine prasme, pasisemiant gerąsias vokiškų miestų prekybines patirtis, tačiau darė įtaką ir tam tikrų kultūros reiškinių sklaidai Kaune. Įvardinkite sritį, susijusią su senamiesčio kultūriniu paveldu, kurioje būtų galima įžvelgti hanziečių įtaką.
  8. 15. Reguliaresnė prekyba Nemuno upe pradėta vystyti tik XIV ir XV a. sankirtoje. Koks reiškinys, sąlygojęs ir palankesnių santykių užmezgimą su vakarų valstybėmis, tame tarpe ir Vokiečių Ordinu, davė impulsą Nemuno vandens kelio plėtrai?
  9. 16. Bene svarbiausia Kauno miesto vieta, atsiradusi jau pirmaisiais miesto gyvavimo metais ir glaudžiai susijusi su prekyba, kurioje koncentravosi ir savivaldos institucijos.