Matematika

2. Funkcijos x reikšmių visuma.
3. Paprasčiausia funkcijos rūšis, kurios grafikas yra tiesė.
5. Skaičių rinkinys, kurio kiekvienas narys turi savo eilės numerį.
9. Lygčių sistemos, kurių viena lygtis yra tiesinė, o kita antrojo laipsnio, dažniausiai sprendžiamos šiuo būdu.
12. Apskritimo tiesė, su apskritimu turinti tik vieną bendrą tašką.
13. Uždavinio sąlygoje duotas vieno smailiojo kampo dydis ir vieno statinio ilgis, todėl, norėdami rasti kito statinio ilgį, galime naudotis šia apibrėžtimi.
14. Duomenys prieinami įvairiuose interneto puslapiuose ir statistikos portaluose.
15. Toks kampas yra kai įbrėžtinis kampas remiasi į skersmenį.
16. Skaičių seka, kurioje kiekvienas narys gaunamas prie ankstesniojo pridėjus tą patį skaičių.
18. Tai reiškiniai, sudaryti iš skaičių, kintamųjų, skliaustų ir sudėties, atimties, daugybos, kėlimo natūraliuoju laipsniu veiksmų ir dalybos iš reiškinio su kintamuoju reiškinys toks yra, kai trupmenos vardiklyje yra kintamasis ar kintamųjų veiksmai, bet nei skaitiklyje, nei vardiklyje nėra šaknies traukimo iš kintamojo ar kintamųjų veiksmų.

1. Tai kampas, kurio viršūnė priklauso apskritimui, o kraštinės kerta apskritimą.
2. Reiškinys, sudarytas iš raidžių ir skaičių (jų gali ir nebūti), susietų sudėties, atimties, daugybos, dalybos, kėlimo laipsniu, šaknies traukimo veiksmais ir skliaustais.
4. Kintamasis, kuris dažniausiai žymimas x ir kurio reikšmės įrašomos į funkciją.
5. Jei lygčių sistemoje prie nežinomųjų x ir y nėra koeficiento, lygaus 1 arba -1, tai tokią lygčių sistemą patogu spręsti šiuo būdu.
6. Duomenys gali būti renkami (išmatuojami tam tikri dydžiai, suskaičiuojami objektai).
7. Lygtis, kurios išraiška yra ax²+bx+c=0.
8. Jeigu norime apskaičiuoti sinuso arba kosinuso reikšmę, turime žinoti statinio ir šios kraštinės ilgius.
10. Kvadratine lygtis, kurios išraiškos visi koeficientai a, b ir c nėra lygus nuliui.
11. Tai kampas, kurio viršūnė yra apskritimo centre.
17. Funkcijos y = mx + b grafinis vaizdas.