Across
- 1. Nors veislės pavadinimas byloja, jog šios katės kilo iš Rusijos, šis faktas nėra iki galo patikrintas. Pasakojama, kad prieš porą šimtų metų prie Archangelsko gyveno melsvo plauko katės. XIX a. viduryje anglų pirkliai atvežė jas į Britaniją. Šios katės gavo „Archangelsko melsvųjų“ pavadinimą. (žodžiai jungiami tašku)
- 3. Lapermai dailūs, panašūs į Siamo kates, galva yra pleišto formos. Abiejų tipų (ilgaplaukių ir trumpaplaukių) garbanoti kačių kaliai gali būti įvairaus ilgio ir vešlumo (priklauso nuo metų laiko ir katės brandos), bet šios veislės neturi poplaukio. Garbanos būna nuo stangrių bangelių iki ilgų spiralinių garbanų. Stangriausios garbanos būna kačių apačioje, ant gerklės ir užausiuose. Ilgaplaukių tipo kačių uodegos būna garbanotos ir papurusios, o trumpesnių plaukų tipo primena šepečius buteliams valyti. Visos garbanotos katės gali puikuotis ilgais raitytais ūsais. Lapermai gali būti bet kokių spalvų ir raštų. Jų akių spalvų gama būna nuo auksinės iki žaliai mėlynos, akys gali būti skirtingų spalvų.
- 5. trumpalaukė katė Egzotiškosios trumpaplaukės yra vidutinio dydžio, kresnos katės. Galva apskrita ir plati, ausys nedidelės ir toli viena nuo kitos, snukutis trumpas ir atviras. Akys didelės ir apvalios, skaisčios spalvos. Trumpos, storos ir stiprios kojos didelėmis apvaliomis letenėlėmis, pirštai su kuokšteliais. Uodega trumpa ir pūkuota. Kailis trumpas, storas ir vešlus su tankiu ir minkštu poplaukiu. Egzotiškosios trumpaplaukės būna visų persų katėms būdingų spalvų ir kailių raštų, taip pat būna dėmėtos, kaip rainos katės.
- 9. katė yra didelė, aptaki ir labai raumeninga katė su stora uodega – ši būna nuleista. Šių kačių laukinės išvaizdos įspūdį sustiprina išskirtinis storas, ištaigingai taškuotas arba marmuro rašto kailis. Galva plati, ausys nedidelės, ūsų pagalvėlės ryškios, o akys išsiskiria juodais apvadais ir yra migdolo formos. Uodega stora, smailėjanti, užsibaigia juodu galiuku. Nėra kitos tokios kačių veislės, kuriai būtų būdingas toks aukso arba perlo dulkių įspūdis (žvilgesys), kaip kai kurių Bengalijos kačių. Jos gali būti labai reiklios, nes yra labai aktyvios.
- 10. katės yra vidutinio dydžio, jų galva apskrita, kūnas dailus, bet raumeningas. Šios veislės katės ne tokios didelės ir tvirtos, kaip Britų trumpaplaukės, bet ir ne tokios liaunos ir trapios, kaip Siamo katės. Jų akys didelės ir žvilgančios, gali būti bet kurio geltonos spalvos atspalvio, dažnai kintant apšvietimui atrodo, kad atspalviai kinta. Uodega tiesi, užsibaigia apvaliu tarsi teptukas galiuku. Prie kūno prigludęs švelnus, trumpas ir blizgantis kailis – tai išskirtinis Burmos kačių bruožas. Burmos veislės katės būna 10 spalvų, tačiau, nepriklausomai nuo spalvos, apačioje kailis būna šviesesnis nei nugaroje, o atspalvis keičiasi palaipsniui.
- 14. reksas Kornvalio reksai yra raumeningi, liauni ir laibi ilgakojai. Jie sunkesni nei atrodo. Katės galva ilga, pleišto formos, kaukolė plokščia, o didelės ausys – aukštai ant viršugalvio. Išskirtiniausias šių kačių bruožas – švelnus ir minkštas liesti garbanotas kailis. Garbanotas kailis yra be išorinio plaukų sluoksnio, atrodo, tarsi banguotų ir vilnytų. Ūsai tokie pat raityti, kaip ir visas kailis. Kornvalio reksai turi išskirtinį kvapą, pasak kai kurių šeimininkų, šiek tiek primenantį sūrio aromatą. Kailis gali būti bet kokios spalvos arba rašto.
- 15. Korato kačių kailis trumpas, žvilgus ir švelnus, prigludęs prie kūno. Jis būna tik mėlyno atspalvio, o plaukų galiukai sidabriniai. Nosies oda, lūpos ir letenėlių pagalvėlės būna tamsios mėlynai pilkos arba levandų spalvos. Šios katės išvaizda panašios į rusų melsvąsias, bet jų kailis vientisas, o ne dvigubas, jos yra apvalesnės, o akys veikiau žalios kaip peridotas, o ne kaip smaragdas. Galva yra tipiškos širdies formos, ausys ir akys didelės, būdinga „susirūpinimo“ išraiška. Kūnas stiprus ir raumeningas, ne toks ilgas, kaip Siamo kačių, ir ne kresnas, kaip britų trumpaplaukių.
Down
- 2. Kailis švelnus, plaukas trumpas ir minkštas. Beveik neturi poplaukio. Kačiukai gimsta balti, tamsios žymės ant snukučio, ausų, uodegos ir letenų atsiranda vėliau. Kailio spalva nusistovi tik trečiaisiais gyvenimo metais. Šviesios kailio vietos gali patamsėti nuo šalčio bei kailio laižymo.
- 4. yra dailios, sportiškos katės su netvarkingai taškuotu kailiu. Egipto mau kačių snukučiams būdinga ypatinga „susirūpinimo“ išraiška. Šį įspūdį sukuria didelės agrastų žalumo akys, tiesiai įsodintos po lygia kakta, tarp lygiagrečių nosies linijų. Egipto katės nėra tokios tvirtos, kaip britų trumpaplaukės katės, bet ir ne tokios laibos, kaip Rytų katės. Egipto mau kačių kailis glotnus ir švelnus kaip šilkas, pasižymi žvilgesiu. Kaktoje matoma būdinga M raidė ir surauktų antakių žymės, sudarančios linijas ant kaktos, besitęsiančias toliau ant sprando. Taškuotas Egipto mau katėms būdingas raštas būna kelių spalvų – tamsesnės žymės išsiskiria šviesiame fone.
- 6. miškinė katė Norvegų miškinė katė yra didesnė už vidutinę katę. Šios veislės gyvūnai dailūs, pusilgio plauko kailiu (vasarą jis būna šiek tiek trumpesnis). Kūnas ilgas, raumeningas ir tvirtai sudėtas, tvirtos kaulų struktūros. Kojos ilgos, o uodega pūkuota. Galva ilga, trikampės formos, tiesaus profilio, ausys aukštai, o jų galiukai su kuokšteliais. Lygus, žvilgus kailis dengia vilnų poplaukį ir neperšlampa. Užsiauginusi kailį katė turi apykaklę, krūtinės karčius bei šlaunų gaurus ir net plaukų kuokštelius tarppirščiuose. Norvegų miškinės katės būna visokių spalvų, išskyrus šokolado bei šviesiai violetinę arba Siamo žymes, tačiau gali turėti bet kokį skaičių baltų žymių ant letenų, krūtinės, pilvo ar snukučio. Akys gali būti bet kokios spalvos.
- 7. yra vidutinio sudėjimo katės, panašios į Burmos kates, tvirto raumeningo kūno ir tiesia, stipria nugara. Patelė daug mažesnė ir dailesnė nei patinas. Galva švelniai gaubtu viršugalviu, snukutis pleišto formos, o ausys toliau viena nuo kitos. Išraiškingos akys gali būti bet kokios spalvos nuo auksinės iki žalios. Kailis trumpas ir prigludęs, blankiu poplaukiu, o kiekvienas plauko galiukas pasižymi lygia tamsesne spalva – toks kailis dengia visas kitas kūno dalis, o kaktoje yra išskirtinė M formos žymė.
- 8. katė yra vidutinio sudėjimo, žvilgančiu juodu, kaip smala, ir spindinčiu, tarsi lakas, kailiu. Jos galvos viršugalvis yra švelniai gaubtas, ausys apvaliais galiukais, o snukutis platus ir bukas. Nuostabios, didelės ir išraiškingos vario arba aukso spalvos akys įsodintos tolokai viena nuo kitos. Kūnas tvirtas ir raumeningas, nugara stipri ir tiesi. Nosies odelė ir akių pakraščiai – juodi, o letenėlių padeliai būna juodi arba tamsiai rudi.
- 11. van katė Turkų van katės yra didelės ir raumeningos, jų kūnas baltas, o galva ir uodega – su išskirtinėmis žymėmis. Šios katės proporcingos ir atrodo stiprios. Didelės ausys išaugusios aukštai ant galvos, o akys didelės, ovalios ir išraiškingos. Turkų van kačių kailis ilgas, minkštas ir švelnus kaip šilkas, be vilnų poplaukio. Letenos su kuokšteliais, o uodega prašmatniai gauruota. Turkų van kačių kūno spalva daugiausia kreidos baltumo su spalvotomis žymėmis viršugalvyje. Galvos spalvą perskiria vertikali balta žymė it liežuvis. Kartais ant kūno būna mažų spalvotų dėmių, nelyginant pirštų atspaudų. Akys gali būti gintarinės ar žydros arba skirtingų spalvų.
- 12. trumpaplaukė katė Britų trumpaplaukės katės yra didokos, galima sakyti – stambokos ar kresnos. Daugelis bruožų yra apvalaini – snukutis ir skruostai, ausys, akys ir galva. Trumpa plati nosis virš tvirto atitraukto smakro, neatsikišusi krūtinė, trumpa stora uodega – viskas byloja, kad katė stipri ir tvirta. Kailis trumpas ir tankus, nepūkuotas, būna daugiau kaip 100 spalvų ir raštų derinių.
- 13. katės yra pusilgio plauko, tamsesnėmis žymėmis, snukučiu, ausimis bei uodega ir šviesaus atspalvio kailiu kitose vietose. Tai stambesnė kresna trumpakojė katė. Birmos kačių akys žydros, o keturios letenėlės – baltutėlės. Priekinės „pirštinėlės“ dengia tik letenėles, bet užpakalinių kojų „kojinytės“ ilgesnės. Galva plati ir apskrita, ausys vidutinio didumo.