Gaistras

4. gaisras Paskui jis pereina į vadinamą vietinį gaisrą, kuris trunka iki maždaug devintos minutės, kol bendra kambario temperatūra pakyla aukščiau jame esančių medžiagų (baldų ir pan.) užsiliepsnojimo temperatūros (paprastai apie 500–600 laipsnių).
5. – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje.
6. viena iš medžiagos agregatinių būsenų. Kaip ir skysčiai, dujos keičia formą, yra klampios. Skirtingai nuo skysčių – užima visą tūrį, kuriame jos yra. Dujos turi slėgį, kurį sukelia molekulių smūgiai į indo sieneles.
10. žmogus kuris gesina gaistrą.
11. – kietų ir skystų aerozolių, vandens garų bei kitų dujinių degimo produktų mišinys, sklindąs iš atvira liepsna ar rusenimu degančių medžiagų. Kylantys dūmai paprastai išjudina ir gretimą orą.
12. fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis. Termodinamikoje temperatūra apibrėžiama kaip molekulių judėjimo energijos matas.

1. gaisras Užsidegus degioms medžiagoms prasideda pradinis gaisras, kuris, liepsnai plintant, paprastai trunka apie 4 minutes. Maždaug nuo penktos minutės pavojingų dujų koncentracija patalpoje jau darosi mirtinai pavojinga.
2. gesina ugnį
3. Sekančios stadijos metu temperatūra pakyla iki maždaug 1000 laipsnių, ugnies plitimo greitis paprastai būna apie 10 metrų per minutę.
7. audra Ugnies audra yra katastrofiškas reiškinys, kuomet ugnis įgauna savo vėjo sistemą, palaikydama kamino efektą gaisro apylinkėse.
8. degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos.
9. įkaitusios šviečiančios dujos arba garai