Matematika

2. Sąryšis, išreikštas matematiniais simboliais.
5. Prieš statųjį kampą esanti trikampio kraštinė.
6. Visų natūraliųjų skaičių nuo 1 iki N sandauga.
10. Skritulio dalis, kurią riboja jo lankas ir du jo spinduliai.
13. Du skaičiai, kurių sandauga lygi 1.
15. Skaičiai, kurie turi tik du teigiamus daliklius.
16. Senovės Graikų filosofas, kurio garbei pavadinta matematikos teorema.
19. Atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su prieš ją esančios kraštinės vidurio tašku.
20. Taisyklė, kuri kiekvienam apibrėžimo srities elementui priskiria unikalų elementą iš reikšmių srities.
21. Sukinys, gautas erdvėje sukant stačiakampį apie vieną jo kraštinę.
24. Tiesė, turinti su apskritimu tik vieną bendrą tašką.
25. Funkcija, išreiškianti santykį tarp stačiojo trikampio statinio ir įžambinės.

1. Dažniausiai imtyje pasikartojantis elementas.
3. Sugrupuotos imties vidurinis dėmuo.
4. Funkcijos grafikas.
7. Alternatyvus funkcijos nepriklausomo kintamojo x pavadinimas.
8. Kintamojo x reikšmės, su kuriomis abi lygties pusės lygios?
9. Kaip vadinama funkcija, kurios reikšmės visoje apibrėžimo srityje nekinta?
11. Briaunainis, kurio pagrindai lygus daugiakampiai, o šoninės sienos - lygiagretainiai.
12. Kaip vadinamos nelygybės, kurių sprendinių aibės sutampa?
14. Reiškinys, kurios reikšmė leidžia nustatyti kvadratinės lygties sprendinių kiekį.
17. Keturkampis, kurio lygiai dvi kraštinės lygiagrečios.
18. Įvykis, kurio tikimybė lygi 0.
22. Matematinis simbolis, kurio sukūrimą sąlygojo iracionaliųjų skaičių atradimas.
23. Parabolės taškas, priklausantis parabolės simetrijos ašiai.