Matematika

2. Matematinis simbolis, kurio sukūrimą sąlygojo iracionaliųjų skaičių atradimas.
8. Sugrupuotos imties vidurinis dėmuo.
9. Kaip vadinama funkcija, kurios reikšmės visoje apibrėžimo srityje nekinta?
13. Du skaičiai, kurių sandauga lygi 1.
16. Reiškinys, kurios reikšmė leidžia nustatyti kvadratinės lygties sprendinių kiekį.
19. Senovės Graikų filosofas, kurio garbei pavadinta matematikos teorema.
20. Kintamojo x reikšmės, su kuriomis abi lygties pusės lygios?
23. Visų natūraliųjų skaičių nuo 1 iki N sandauga.
24. Skaičiai, kurie turi tik du teigiamus daliklius.
25. Sąryšis, išreikštas matematiniais simboliais.

1. Dažniausiai imtyje pasikartojantis elementas.
3. Funkcija, išreiškianti santykį tarp stačiojo trikampio statinio ir įžambinės.
4. Keturkampis, kurio lygiai dvi kraštinės lygiagrečios.
5. Kaip vadinamos nelygybės, kurių sprendinių aibės sutampa?
6. Įvykis, kurio tikimybė lygi 0.
7. Briaunainis, kurio pagrindai lygus daugiakampiai, o šoninės sienos - lygiagretainiai.
10. Alternatyvus funkcijos nepriklausomo kintamojo x pavadinimas.
11. Funkcijos grafikas.
12. Atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su prieš ją esančios kraštinės vidurio tašku.
14. Taisyklė, kuri kiekvienam apibrėžimo srities elementui priskiria unikalų elementą iš reikšmių srities.
15. Tiesė, turinti su apskritimu tik vieną bendrą tašką.
17. Prieš statųjį kampą esanti trikampio kraštinė.
18. Parabolės taškas, priklausantis parabolės simetrijos ašiai.
21. Sukinys, gautas erdvėje sukant stačiakampį apie vieną jo kraštinę.
22. Skritulio dalis, kurią riboja jo lankas ir du jo spinduliai.